1959 05 25 - 2009 03 19

Pagal LNOBT ir delfi.lt informaciją.

Ketvirtadienio rytą po sunkios ligos mirė šokio fotografas Michail Raškovskij. Gegužę jam būtų sukakę 50.

Nuolatinis festivalio „Naujasis Baltijos šokis" fotografas Michail Raškovskij nuo 1995 metų dirbo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fotografu, ilgą laiką bendradarbiavo su Lietuvos ir Rusijos muzikiniais ir dramos teatrais, buvo Europos šokio fotografų ir kinematografų asociacijos narys. Dalyvavo tarptautinėse fotografijos parodose Atėnuose, Berlyne, Budapešte, Varšuvoje, Romoje, Paryžiuje, surengė personalines parodas Vilniuje, Briuselyje, Notingeme, Osle, Maskvoje, Sankt Peterburge. Jis yra kelių baleto fotografijos leidinių autorius, konkurso „Rusijos pressfoto - 2004" laureatas, daugkartinis konkurso „Lietuvos spaudos fotografija" laureatas. Jo darbus nuolat matote teatro parodų stenduose, Lietuvos ir užsienio spaudoje, jo dėka teatras sukaupė didžiulį, per 5000 fotografijų archyvą.

M. Raškovskis - vienas pirmųjų Rytų Europos fotografų, 2006 m. pakviestas dalyvauti į vieną prestižiškiausių šokio fotografų renginių - ketvirtąją Europos šokio fotografijos bienalę Paryžiuje. Šio renginio plakatą puošė M. Raškovskio nuotrauka. Beje, prieš keletą dienų jis vėl sulaukė kvietimo dalyvauti minėtoje bienalėje. Konkurse „Lietuvos spaudos fotografija 2004" M. Raškovskis tapo temos „Kultūra" nugalėtoju ir buvo apdovanotas „Auksinio kadro" apdovanojimu.

Velionis pašarvotas Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvėje, Užupyje (Maironio g. 14), lankymas 20 d. nuo 8 val. iki 17 val., laidotuvės kovo 21 d., šeštadienį.

„Atėjo laikas, ir teatras man tapo išsigelbėjimu, savotišku pasauliu-pakaitalu. Jame žmonės, tokie kaip aš - su silpnybėmis ir trūkumais, nepatenkinti santvarka ar atlyginimais - taip pat kaip aš, vieną dieną vaidina Hamletą, kitą dieną - antraeilį personažą komedijoje. Pasirodė, kad tuo pasauliu - pakaitalu galima gyventi."

„Meninės fotografijos medžiaga yra laikas. Ir čia kalbame ne apie ekspozicijos trukmę ar fotoaparato mygtuko paspaudimo momentą. Esmė - antagonizmas tarp vienio ir visumos. Nes yra individualus laikas, kuris tiksi kiekviename mūsų, ir kosminis laikas, kuris eina nepriklausomai nuo mūsų. Dirbdamas fotografu, suvokiau, kad fotografas-menininkas, skirtingai nuo fotografo-amatininko, turi išsiugdyti savitą laiko pojūtį, savitą požiūrį į laiką. Jam laikas turi kitaip tekėti."

„...Kiekvienas fotoaparato užrakto spragtelėjimas irgi yra „mažoji mirtis" - laikas, tas pats naikinantis laikas, kuriame numirs mano kūrinys, išmoko jausti tai net fiziškai. Geras fotografijas, kurios pergyvena savo laiko kultūrinius ir politinius poreikius, pavadinčiau taip: pomirtinis gyvenimas rėmeliuose."

Ištraukos iš paskutinio Michailo Raškovskio interviu „Pomirtinis gyvenimas rėmelyje" („Literatūra ir menas" 2009 m. kovo 13 d.)

Šokio fotografas Michail Raškovskij. Vladimiro Lupovskojaus nuotrauka.

Michailo Raškovskio užfiksuotos šokio spektaklių akimirkos

"Processus", choreografė Aira Naginevičiūtė (Lietuvos šokio informacijos centras).

"Processus", choreografė Aira Naginevičiūtė (Lietuvos šokio informacijos centras).

"Aterballetto" (Italija)

"Salamandros sapnas. Paveikslas", choreografė Loreta Juodkaitė (Menų spaustuvė, Lietuvos šokio informacijos centras) . 

"Langų plovėjas", choreografė Pina Bausch (Vupertalio šokio teatras, Vokietija).

"Nėščia tyla", choreografė Aira Naginevičiūtė (Lietuvos šokio informacijos centras). 

"The Last Beauty of the Day", choreografai Andrius Katinas ir Maria Saivosalmi (Lietuvos šokio informacijos centras)

"Amelia", choreografas Édouard Lock (La La La Human Steps, Kanada)