Nenuspėjamai, gyvai ir netradiciškai rugsėjo mėnesio 18–19 dienomis Vilniaus dailės akademijos Naujųjų rūmų fojė tarptautinio edukacinio projekto „maProject“ kūrėjai pristatys  šešias savaites trukusio darbo rezultatus.

 

        „maProject“ yra bendras 4 valstybių projektas, tačiau jame dalyvauja 7 skirtingų tautybių menininkai. Įvairialypis ir projekto disciplinų formatas: tarp beveik 40 dalyvių yra choreografų, vaizdo menininkų, kompozitorius, sociologas, meno istorikas, filosofas, 2 architektai, kostiumų dizainerė, šviesų dizaineris, šokėjų, dainininkų, ir muzikantų.

 

        Inicijuotas kaip edukacinis projektas „maProject“ subūrė jaunus ir jau pripažintus menininkus, kad šie atskleistų „Naujosios Europos“ fenomeną. Siekdami jį pažinti, menininkai pradėjo nuo trijų teorinių paskaitų. Jų metu užduoti klausimai buvo sukoncentruoti į menininko vietos visuomenėje analizę: kokia yra menininko atsakomybė prieš visuomenę? Kaip visuomenė priima menininkus? Kaip menininkai gali padėti spręsti „Naujojoje Europoje“ kylančias problemas, pavyzdžiui, istorinės Europos atminties, žmogaus būklės, seksualinės politikos ir kt. klausimus?

 

        Žinoma, „maProject“ tikslas nėra pateikti sprendimus, kaip įveikti problemas ar peržengti visus skirtumus. Projektas siekia parodyti, kad poreikis kalbėti apie skirtumus gali būti išugdomas.

 

         Šiuo metu kūrybinėse dirbtuvėse – pats įkarštis, kai profesionalūs menininkai iš Nyderlandų, Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos vienija kūrybines pajėgas ir ieško vizualinių, muzikinių ir choreografinių sprendimų. „maProject“ sumanytojai, atlikėjai bei vykdytojai dalijasi tris savaites trukusios veiklos įspūdžiais, projekto dabartiniais pasiekimais bei ateities vizija.

 

       Vienas iš Vilniuje vykstančio edukacinio menų projekto „maProject“ vadovaujančiųjų menininkų, bulgarų kompozitorius Petaras Dundakovas save vadina „šiuolaikiniu liaudies“ muziku. Roterdamo menų universiteto CODARTS konservatoriją baigęs P.Dundakovas per paskutinius penkerius metus sukūrė daugybę kūrinių kamerinės muzikos ansambliams, orkestrams, chorams, atliktų visoje Europoje bei Šiaurės Amerikos šalyse.

 

 

       Petaras Dundakovas:

       „maProject“ projekte planuoju pritaikyti šiuolaikiniu skambesiu išreikštą bulgarų liaudies muziką. Tai nebus liaudies dainos – planuoju perteikti atskirus jos fragmentus, charakteringus garsus, vokalą, o ne pačias melodijas.

 

       Didžiausias šio projekto dalyvių iššūkis yra sugebėjimas „išeiti už savo ribų bei sienų“ žengiant žingsnį kitos tapatybės atradimo link. Vienas iš muzikinių projekto tikslų – atrasti bendrus sąsajos taškus tarp klasikos, džiazo, šiuolaikinės bei folklorinės muzikos. Išplečiant naujas ribas ir kuriant naujas idėjas ryškėja naujo kūrybos žemėlapio kontūrai. Šiuo metu darbai vyksta labai intensyviai – kone kasdien prie bendrosios kompozicijos prijungiame vis po naują elementą – garsą, instrumentą, balsą.

 

      Šis projektas yra savotiškas iššūkis kompozicijai. Instaliacijos-pasirodymo muzikinę dalį konstruoju iš numatomų ir netikėtų dalių, t.y. šioje kompozicijoje itin daug erdvės palieku muzikantų improvizacijoms. Tokiu būdu siekiu suteikti muzikantams laisvės, priversti juos įsitraukti į kitų sričių atlikėjų sferas, improvizuoti atsižvelgiant į visų projekto dalyvių veiksmus. Tuo tarpu vaizdo projekcijos šiame projekte atliks mediatoriaus tarp šokėjų ir muzikantų vaidmenį. Naudodami ne tik muziką, bet ir judančius vaizdus mūsų erdvinei scenai suteiksime dar daugiau dimensijų.

 

       Architektūrinė scena iš tiesų yra keturių miestų – Sofijos, Vilniaus, Lodzės ir Roterdamo – žemėlapių fragmentų erdvinė struktūra. Todėl siekdami išreikšti šių erdvių skirtingumą ir panašumą tuo pačiu metu, stengsimės ne atlikti kūrinį, ne rengti pasirodymą, o įprasminti ir nuspalvinti šias erdves muzika. Muzikantai neprivalės stovėti vienoje vietoje ir groti iš natų – jie galės judėti ir improvizuoti nepriklausomai vienas nuo kito, arba, atvirkščiai, kruopščiai sekdami vienas kitą. Taip atvaizduosime skirtingų mentalitetų, charakterių ir net temperamentų miestus ir jų dvasią. Toks muzikinio pasirodymo pateikimas yra pakankamai unikalus – net ir Europos kontekste. Juk čia kuriamas bendravimas ne tik tarp skirtingų sričių atlikėjų, tačiau ir tarp meno kūrinio ir publikos“.

 

        Šiuo metu Vilniuje besidarbuojantis filmų kūrėjas, atlikėjas, garso režisierius ir prodiuseris olandas Joostas van Veenas savo kūrybinę karjerą pradėjo 1995 metais, baigęs audiovizualinių menų studijas Tilburgo dailės akademijoje. Menininkas savo darbuose dažnai tyrinėja nerealybės esmę. Trumpo metražo J. van Veeno filmai ir „gyvojo kino“ projektai yra demonstruojami visame pasaulyje.

 

 

        Joostas van Veenas:

        „Projekto kūrybiniame žemėlapyje pamažu išsiskiria vadinamoji „žymėjimo“ kryptis – kūno ir emocijų žymėjimo. Tokia pati „žymėjimo“ linija vyrauja ir vizualiniame projekto sprendime – filmuojami kūno vaizdai paverčia šį ne tik biologine mase, bet ir tam tikru žemėlapiu, įdomia bei neatpažįstama sandara. Aš pradėjau dirbti su vaizdu iš paukščio skrydžio – iš pradžių seka žemė, tada priartėja gatvės, žmonės, veidai, oda, ląstelės. Tikslas yra surinkti visus tuos vaizdus, susijusius su asmens tapatybe, į vieną visumą, naudojant judančio vaizdo motyvą.

 

       „maProject“ finalinei instaliacijai rinkau vaizdus, susijusius su judesiu, gyvumu – daugiausiai filmavau žmones, įvairios jų veiklos fragmentus. Tačiau šie fragmentai labai subtilūs. Šokėjus filmavau ir fotografavau iš labai arti, todėl galutinis vaizdas yra nenuspėjamas – jame iš pradžių net neįmanoma įžiūrėti žmonių siluetų, vaizdai panašesni į gamtos peizažus, dykumas. Šį efektą išgavau „žaisdamas“ su apšvietimu, šešėliais. Kita vertus, į galutinę vaizdo projekciją norėjosi „įlieti“ projekte dalyvaujančių menininkų identiteto, charakterio. Todėl vieną dieną paprašiau jų atsinešti įvairių asmeninių daiktų, išskyrus portretines nuotraukas, ir iš jų kartu pagaminome 30 koliažų. Iš šių darbų atrinkęs keturis, apleistame pastate įrengiau jiems atskirą erdvę ir naktį, naudojant vieno vienintelio prožektoriaus apšvietimą, susukau vaizdo medžiagą.

 

      Manau, kad šiame projekte yra itin svarbus kuo atviresnis požiūris - nereikia įsisprausti į vaizdo projekcijos ar trumpametražio filmo rėmus. Būtent todėl galutiniai vaizdai bus panašesni į tapybą negu į filmą“.

 

      Šiuolaikinio šokio choreografė Liat Magnezy – viena iš edukacinio projekto „maProject“, Vilniuje suvienijusio 25 jaunuosius scenos bei vizualiųjų menų kūrėjus ir 10 vadovaujančių menininkų, iniciatorių. Kilusi iš Izraelio, o šiuo metu Nyderlanduose gyvenanti ir kurianti choreografė studijavo dailę ir dizainą Askolos koledže bei choreografiją Kibbutzimo koledže Tel Avivo mieste. Prieš šešerius metus L. Magnezy išvyko į Nyderlandus, kur baigė choreografijos studijas Roterdamo šokio akademijoje ir pasiliko kurti bei gyventi.

 

 

       

 

Liat Magnezy:

        „Visi nuolat mokomės vieni iš kitų, eksperimentuojame, įkvepiame vieni kitus. Šio projekto koncepcija kuria kolektyvinio įkvėpimo ir atlikimo aplinką. Jau šią savaitę pradedame intensyviai dirbti visi kartu – šokėjai, muzikantai, dainininkės, kompozitorius ir vaizdo menininkas. O vaizdo instaliacijos yra vienas didžiausių iššūkių projekte – juk atlikėjams yra kur kas labiau įprasta judėti pagal muziką, negu pagal vaizdą. Tačiau tai ir yra kūrybinis iššūkis, ir patirtis.

 

        Mūsų kolega, eksperimentinio vaizdo menininkas Joostas van Veenas dirba su „super 8“ technologija. Jo sukurtos projekcijos nėra filmai, aiškūs vaizdai. Tad šoksime ne pagal vaizdus, o pagal sapnus – juose bus ir peizažų, sukurtų iš mūsų atlikėjų kūnų, slėpiningų ir keistų Vilniaus vizijų. Pažadame, kad premjeros metu vaizdo instaliacijoje žiūrovai tikrai išvys Vilnių – tik ne tokį, kokį matome kasdien vaikščiodami gatvėmis.

 

         Vienas svarbiausių „maProject“ projekto sėkmės faktorių bus jo betarpiškumas, t.y. sugebėjimas „sugriauti“ pjedestalo, scenos kuriamus barjerus, atskiriančius menininką-atlikėją nuo žiūrovo. Projekte dalyvaujantys architektai suprojektavo specialią erdvinę konstrukciją, kuri mūsų atlikėjams taps scena. Tačiau ši scena nebus žiūrovams „neprieinamas menininko pasaulis“. Pasirodymo metu žiūrovai galės patys vaikščioti konstrukcijoje, būti visiškai šalia atlikėjų, tapti pasirodymo dalimi. Publika šioje instaliacijoje taps dar vienu lygiaverčiu projekto dalyviu. Todėl esame tikri, kad sukūrėme ne „paprastam žmogui“ nesuvokiamą meno kūrinį, o tam tikrus ryšius, sąsajas ne tik tarp menų, bet ir tarp atlikėjo bei žiūrovo.

 

        Tikime Vilniaus publika ir tikimės atviro žiūrovų požiūrio. Svarbiausia, kad lankytojai nevertintų „maProject“ kaip šokio projekto ar vaizdo meno projekto. „maProject“ yra tyrinėjimų projektas – juk jis ir vadinasi „žemėlapis-projektas“, todėl tinkamiausia būtų ateiti ne pasižiūrėti instaliacijos, o įsitraukti į veiksmą, ištyrinėti, paliesti“.

 

       „maProject“ – vienas iš trylikos edukacinės meno programos „Europos menų mokykla“ projektų, iš dalies finansuojamų Europos Komisijos. „Europos menų mokykla“ – 13 projektų ciklas, kuriame dalyvaujantys meno studentai ir jaunieji menininkai iš užsienio bei Lietuvos savo kūrybą skiria Vilniui ir jo svečiams. „Europos menų mokyklos“ metu rengiamos kolektyvinės kūrybinės dirbtuvės, organizuojamos individualios kūrėjų rezidencijos Lietuvoje, vykdomi Lietuvos ir žinomų Europos meno mokyklų bendradarbiavimo projektai.

 

        2009 m. gegužės-gruodžio mėnesiais vykstantys edukaciniai meno projektai apima daugumą  meno ir kūrybos sričių: kiną, teatrą, vaizduojamuosius ir taikomuosius menus, muziką, literatūrą, vertimą. Daugiau kaip 800 jaunųjų kūrėjų iš Lietuvos ir užsienio 2009 m. pabaigoje savo darbus pristatys vilniečiams ir miesto svečiams – bus sukurti nauji filmai, spektakliai, viešųjų erdvių ir dizaino darbai, literatūros, kitų meno sričių kūriniai.

 

        „Europos menų mokyklos“ projektuose dalyvauja menininkai ir dėstytojai iš daugelio Europos Sąjungos valstybių, taip pat Baltarusijos, Rusijos, Australijos, Pietų Korėjos, Singapūro, kitų šalių. Pagrindinis visų „Europos menų mokyklos“ projektų tikslas – pradėti ilgalaikį Lietuvos ir užsienio menininkų, meno mokyklų studentų bei dėstytojų bendradarbiavimą ir pristatyti Lietuvos meną bei kultūrą projektų dalyviams iš užsienio.

 

      „Europos menų mokykla“ – programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ciklas, iš dalies finansuojamas Europos Komisijos. Bendras visų 13 projektų biudžetas siekia 8,7 mln. litų, iš jų beveik 5,2 mln. litų sudaro Europos Komisijos lėšos.

 

 Parengta pagal VEKS Europos menų mokyklos „maProject“ projekto koordinatorės Agnės Vasiliauskaitės straipsnį ir interviu

 

Konrado Szymanskio nuotr.