Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Lina Puodžiukaitė neseniai grįžo iš Vokietijos, kur dalyvavo Bonoje reziduojančio čekų kilmės choreografo ir šokėjo Karelo Vaneko (Karel Vanek) naujo šokio spektaklio "Fantom Freedom" („Laisvės iliuzija“) pastatyme. Šio spektaklio premjera įvyko sausio 22–23 dienoms Bonos kultūros centre „Brotfabrik Bonn“. Pateikiame kiek sutrumpintą Violetos Gedminės interviu su Lina Puodžiukaite

        Kokios nuotaikos įvykus premjerai? Ar patiko Bonos publikai naujasis Karelo spektaklis?

       Šis pastatymas nėra lengvas, tačiau po premjeros jaučiausi puikiai – šokti buvo smagu. Manyčiau, kad tai lėmė visos kūrybinės grupės (choreografo, šokėjų, režisieriaus) vidinė dermė. Nors mūsų amžius ir asmeninės patirtys gan skirtingos, statant spektaklį atrodė, jog visi mąstome labai panašiai. Esami skirtumai netrikdė darbo proceso,  priešingai – jie padėdavo generuoti įvairesnes idėjas. Todėl dirbti buvo lengva ir smagu.

Publikai pastatymas taip pat labai patiko – buvo ir juoko, ir rimties, o pasibaigus spektakliui mūsų ilgai nepaleisdavo iš scenos. Per visus tris premjeros pristatymo vakarus salė buvo pilna. Anot Karelo, jų teatriuke tai nedažnai pasitaiko. Taigi, norisi tikėti, jog spektaklio pastatymas išties neblogas.

       Ar šiuolaikinis šokis Bonoje turi daug gerbėjų?

       Tikrai daug. Kol dirbome prie projekto, teko nuvažiuoti į šokio ir multimedijos festivalį – tą vakarą rodė du spektaklius, ir salės buvo beveik pilnos. O juk šokio spektaklius ten rodo nuolat: vien peržvelgus sausio ir vasario repertuarus matyti, kad beveik kiekvieną vakarą kur nors Vokietijoje rodomas šokio spektaklis – ir ne vienas, o du ar trys. Manau, tai nuostabu.

       Kaip užsimezgė tavo pažintis su Karelu Vaneku ir kas paskatino jūsų kūrybinį bendradarbiavimą?

       Už pažintį su Karelu turėčiau dėkoti Birutei Letukaitei, kuri jį pažįsta jau daug metų. Karelas yra ne kartą šokęs ir „Auros“ organizuojamuose tarptautiniuose šokio festivaliuose. Tačiau aš su juo susipažinau tik 2008 metų rudenį, kuomet kartu su kitais keturiais „Auros“ šokėjais Bonoje statėme Karelo spektaklį „Interjerai“. Man labai patiko dirbti su Karelu, sužavėjo ir jo asmenybė – savo ramumu, gilumu, nuoširdumu.

Labai nustebau ir nudžiugau, kai  praėjusią vasarą iš Karelo gavau laišką su pasiūlymu šokti jo naujame spektaklyje. Man tai ne tik naujas kūrybinis darbas – tai kartu naujas išbandymas, galimybė įgyti naujos patirties, žinių, kurias vėliau galėčiau parvežti namo ir pasidalyti su kitais.

       Apie ką šis Karelo spektaklis? Kuo jis įdomus, savitas?

       Spektaklis "Fantom Freedom" skirtas Berlyno sienos griūties 20-mečiui, kuris buvo minimas praėjusiais metais. Tai spektaklis apie laisvę, jos ribas ir beribiškumą. Šokis čia jungiamas su teatro elementais, autobiografiniu tekstu. Daugialypis laisvės fenomenas atskleidžiamas skirtingais rakursais. Spektaklyje pasakojama apie Čekoslovakijos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos, Berlyno sienos griūtį, atominės energijos „išsilaisvinimą“ sprogus Černobilio atominei elektrinei. Papildomų reikšmių įneša spektaklyje skambanti bliuzo muzika (juk tai juodaodžių muzika, savyje nešiojanti laisvės troškimo atmintį iš vergovės dienų), taip pat prieštaringi dabartinių kapitalistinių Vakarų laisvės proveržiai. Skaudžią istorinę atmintį persmelkia individuali patirtis, išgyvenimai, prisiminimai – realūs ir kiek sutirštinti. Bet ar ne taip elgiasi mūsų atmintis bėgant laikui? Žmogus juk turi laisvę pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne...

        Ar tau pačiai artima šio spektaklio tema, idėja?  

        Žinoma. Kuomet Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, man buvo dešimt metų. Prisimenu laikus iki tol ir po to. Taigi viskas, apie ką pasakojama šiame spektaklyje, jaudina ir mane. Buvo įdomu pažvelgti į istoriją ir pasistengti suvokti, ką per tuos nepriklausomybės metus gavome, o ką galbūt praradome. Kita vertus, atgal grįžti tikrai nenorėčiau...

       Karelas yra teigęs, kad pagrindinis jo kūrybos metodas yra improvizacija. Kaip vyko šio spektaklio kūrimas? Koks buvo šokėjų, tavo pačios indėlis?

        Informacijoje apie pastatymą rašoma, kad Karelas yra idėjos autorius, o choreografija bei atlikimas – visų trijų šokėjų (aut. past. spektaklyje kartu su Lina šoka vokietis Olaf Reinecke ir pats Karel Vanek). Iš tiesų Karelo pastatymuose daug dėmesio skiriama improvizacijai. Tai metas, kai ieškoma savito judesio, išraiškingiausiai perteikiančio idėją. Improvizuojant sukuriama pagrindinė judesio medžiaga, su kuria vėliau nuosekliai dirbama. Per pirmas dvi darbo savaites beveik vien improvizavom, vėliau stebėjom vaizdo įrašus, aptarinėjome, ieškojome mums tinkamo judesio. Tik daug vėliau tie judesiai tapo choreografija. Taigi, visa šio spektaklio choreografija remiasi šokėjų improvizacija. Tuo tarpu tekstinę dalį daugiausiai kūrė Karelas kartu su režisieriumi Guido Preuß.

Statant šį spektaklį labai daug laiko buvo skiriama pokalbiams, nuomonėms išklausyti, skirtingoms idėjoms išbandyti. Visi buvome įtraukti į kūrybinį procesą – kartu aptarinėjome spektaklio koncepciją, idėjas, kompoziciją, taip pat judesį, tekstus, kostiumus, scenografiją, kita.

        Ko išmokai, kokios patirties įgijai dirbdama prie šio projekto?

        Improvizuojant buvo smagu atrasti naujas judėjimo stilistikas arba naujai pateikti anksčiau išmėgintas, pažaisti. Man, kaip šokėjai, tai labai svarbu: nesinori įstrigti vienodame stiliuje – norisi ieškoti kažko naujo.Tačiau įdomiausia buvo dirbti su režisieriumi Guido Preuß. Man tai buvo pirmas kartas, kuomet statant šokio spektaklį dirba ne tik choreografas, bet ir režisierius. Įdomu buvo stebėti, kaip jis dirba, kaip analizuoja kūrinį, generuoja idėjas. Mes, atlikėjai, daugiau dėmesio kreipdavome į judesio išraiškingumą, o Guido visuomet galvodavo apie istorijos tęstinumą, apie psichologinius, aktorinius pastatymo aspektus. Apskritai, šis projektas mane privertė stipriai pasitempti – juk lipau į vieną sceną su žmonėmis, kurie dešimčia ar net dvidešimčia metų už mane vyresni. Nors fiziškai jaučiausi pakankamai stipri, tačiau gyvenimo patirties nesu tiek sukaupusi. Taigi, kiekvieną minutę galėjau stebėti, klausytis ir mokytis.

        Šoki jau antrame Karelo statytame spektaklyje. Ar galėtumei apibūdinti jo choreografinį braižą? Ar tau jis priimtinas?

        Esu mačiusi ir senesnių jo pastatymų įrašų. Man pasirodė, kad Karelas kuria tarsi kokį koliažą iš trumpų, kartais net labai skirtingų, bet tą pačią temą analizuojančių etiudų, kuriuose susipina šokis ir teatras, judesys ir žodis, humoras ir rimtis. Tai išties įdomūs darbai. Man jie patinka.

         Kur ir kada bus rodomas "Fantom Freedom" artimiausiu metu? Gal jį galės pamatyti ir mūsų publika?

         Labai norėtųsi, kad šis spektaklis pasiektų ir Lietuvą – juk jo tema tokia artima mums, be to, tikiu juo – manau, tai tikrai įdomus pastatymas. Tačiau artimiausiu metu numatyti tik du pasirodymai Bonoje – vasario 24 ir 25 dieną. Planuojama dar kelis spektaklius parodyti Bonoje pavasarį, bet tai priklausys nuo šokėjų – ar mes galėsime suderinti savo užimtumą ir kitus įsipareigojimus.