Baleto mylėtojai ir smalsuoliai š.m. spalio 29 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo G. Kėvišo iniciatyva turėjo galimybę pamatyti Baltarusijos nacionalinio akademinio didžiojo operos ir baleto teatro baleto trupės 3 veiksmų spektaklį pagal Aramo Chačaturiano muziką „Spartakas”. Šis spektaklis baltarusių žiūrovams buvo pristatytas 1980 m., jo choreografas – buvęs ilgametis šio teatro baleto trupės meno vadovas ir direktorius, baletmeisteris, žinomas ir mėgstamas ir už Baltarusijos ribų, Valentinas Jelizarjevas.

 

Nuo 2009 lapkričio mėnesio pradžios Baltarusijos didžiojo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovu yra Jurijus Trojanas.Ne ir turėdamas itin mažai laikoVilniuje, jis sutiko atsakyti į kelis klausimus.

 

J.Trojanas baigė Baltarusijos valstybinę choreografijos mokyklą, 20 metų šoko trupėje, buvo solistas, vėliau – trupės vadovo pavaduotojas. Vienadienės viešnagės Vilniuje metu baletmeisteris sutiko pasidalinti savo mintimis apie Baltarusijos baleto šiandieną. 

 

       Kuo Baltarusijos baletas skiriasi nuo kitų valstybių baleto? Koks Nacionalinio baleto teatro, t.y. baleto trupės, pastatymų, repertuaro išskirtinumas?

 

        Manau, kad niekuo nesiskiria. Tai gana profesionalus kolektyvas, kuris pakankamai gerai žinomas baleto pasaulyje. Šiuo metu rodomi 27 baleto spektakliai – tai išties didelis repertuaras. Jei surikiuotume baleto spektaklius vienas po kito repertuare, tai matome, kad spektaklis bus parodytas vieną kartą per du su puse mėnesio. Repertuaras sudarytas iš rusų, vakarų klasikos ir mūsų nacionalinių spektaklių, kurių daugumą V.Jelizarjevas sukūrė 9-10-ame dešimtmetyje, kelis – po 2000-ųjų. Šiuo metu teatre dirba 100 baleto artistų ir daug darbo, daug kvietimų užsienio gastrolėms, todėl esame numatę trupę didinti iki 120 artistų. Žiūrovai labai nori pamatyti baltarusių baletą naujame teatre (2009 m. pradžioje duris atvėrė naujai suremontuotas teatras – B.G.). Teatras gražus, baletui sudarytos labai geros sąlygos. Taigi turime galvoti apie spektaklių parodymus tiek teatre, tiek užsienyje.

 

       Kuriais spektakliais baleto trupė gyva, t.y. ką šoka su užsidegimu, aistra, meile, o kurie spektakliai nėra trupės artistų nėra itin mėgstami?

 

       Nėra ne itin mėgstamų arba vangiai šokamų spektaklių. Tiesiog baleto artistams vangumas šokyje neleistinas. Juk egzistuoja tvarka, ir artistas turi viską gerai šokti. Savaime suprantama yra mėgstamiausi spektakliai. Manau, pirmiausia tai klasikiniai – „Gulbių ežeras“, „Žizel“, „Miegančioji gražuolė“, „Spragtukas“. Turime labai gerų spektaklių – vienas iš tokių yra „Spartakas“, kurį atvežėme ir į Vilnių. „Pasaulio sutvėrimas“ – labai idomus spektaklis, labai mėgstamas žiūrovų. Pastaruoju metu pastatėme „Pelenę“, o paskutinė mūsų premjera  - tai „Silfidė“, sulaukusi didelio pasisekimo. Šį spektaklį baleto artistai su malonumu šoka. Stengiamės išsaugoti gerus spektaklius, o vidutiniški, ne itin nusisekę spektakliai savaime dingsta iš repertuaro, neužsibūna jame.

 

       Kas lemia spektaklio patekimą bei ilgalaikį buvimą teatro repertuare?

 

       Pirmiausia – tai žiūrovo reakcija. Yra taiklus pasakymas – žiūrovas balsuoja kojomis. Jei žiūrovas ateina į teatrą žiūrėti spektaklį, reiškia, spektaklis yra geras. Jei neateina – spektaklyje kažkas ne taip. Būna ir taip, kas tai nepatinka baleto kritikams, tačiau žiūrovams patinka, o būna atvirkščiai – spektaklis labai patinka kritikams, sulaukia teigiamų atsiliepimų, liaupsių, o žiūrovas į tokį spektaklį visai neateina. Tenka ieškoti aukso vidurio, kad spektaklis būtų rodomas, būtų įdomus.

 

       Kokie pasikeitimai vyko ir tebevyksta baleto trupėje po ilgamečio maestro Jelizarjevo Ar yra kokių pasikeitimų kūrybinėje srityje, atmosferoje, repertuare, pastatymuose?

 

       Nemanau, kad įvyko kokių didelių pasikeitimų. Jau minėta, kad plečiame trupę, tačiau tai nesusiję su Jelizarjevo pasitraukimu. Juk atėjome į naują pastatą, kuriame yra didelė scena, rodome daug spektaklių. Trupės plėtra susijusi su darbo apimties plėtra. Stengiamės kitaip planuoti repertuarą, kad klasikiniai ir Jlizarievo spektakliai būtų rodomi vienodai. Taigi 50 procentų laiko skirsime klasikai, 50 – šiuolaikinių choreografų spektakliams.

 

       Kokie šiuolaikiniai spektakliai yra rodomi Baltarusijos nacionaliniame akademiniame didžiajame operos ir baleto teatre?

 

       Kalbėdamas apie šiuolaikinius spektaklius turiu omenyje ne temą, bet traktuotę. Tai Maskvos choreografo Jurijaus Puzakovo „Pelenė“, kuri sulaukė didelio žiūrovų pasisekimo.

 

       Ar galima Jus įvardinti Jelizarjevo pasekėju, jo veiklos tęsėju?

      

       Be abejo, esu Jelizarjevo mokinys. Užaugau šokdamas jo spektaklius, daugumoje pagrindinius vyriškus vaidmenis šokau aš. Man tie spektakliai yra brangūs, temos labai artimos. Keletą jų atstatinėjau. Tuo pat metu turime būti atviri naujiems spektakliams. Juk tuo metu (Jelizarjevo vadovavimo laikotarpiu B.G.) buvo įdomių pastatymų Europoje, Rusijoje. Norime ir šiuos spektaklius parodyti Baltarusijos žiūrovui. Pavyzdžiui, Vadimas Vasiljevas, nusipelnęs Rusijos šokėjas, statys „Aidą“. Tais metais, kai buvo statomas šis spektaklis, mes „praėjome pro šalį“. Kovo mėnesį numatyta premjera – Nikitos Dolgovo „Žizel“. Taip pat prie šio spektaklio prisideda Viačeslavas Okunevas. Manau, kad spektaklis bus sėkmingas. Turime gerų atlikėjų. Stengiamės repertuarą praturtinti, siekiam jį padaryti įvairiapusiškesniu.

 

       Ar skiriasi Jūsų modus vivendi nuo Jelizarjevo modus vivendi baleto trupės atžvilgiu? Ar kito trupės darbo režimas?

 

       Trupės režimas vienas – darbas. Mes turime tokį didelį darbo krūvį, kad rinktis kaip dirbsime – gal taip, o gal anaip, net neįmanoma. Du kartus per dieną repetuojame, spektaklių turime daug. Peržvelkime paskutinės savaitės veiklą – antradienį šokome „Snieguolę“, tai opera, tačiau baleto artistai nemažai šoka. Trečiadienį šokome „Gulbių ežerą“, tai buvo jubiliejinis 1250 spektaklis mūsų teatro scenoje. Šoko iš karto keli pagrindinių solistų sąstatai. Ketvirtadienį šokome M. Ravelio „Bolero“ ir tik penktadienio vakarą nešokome, nes repetavome „Spartaką“, su kuriuo atvažiavome šeštadienį gastrolių į Vilnių. O visą likusį laiką repeticijos.

 

       Kokie spektakliai vežami į užsienį? Ką mėgstą užsienio žiūrovas?

 

       Vežame klasikinius spektaklius: „Gulbių ežerą“, „Spragtuką“, „Miegančiąją gražuolę“. Po 20 dienų važiuosime į Ispaniją su „Gulbių ežeru“ ir „Silfide“. Gruodžio, sausio mėnesiais lankysimės Vokietijoje ir Austrijoje, vežame „Gulbių ežerą“ ir „Spragtuką“. Tokie spektakliai, kaip „Romeo ir Džiuljeta“, „Spartakas“ taip pat sulaukia didelio pasisekimo. Buvome Italijoje su „Žizel“ ir „Spartaku“. Tai labai žinomi spektakliai, dažnas teatras gastrolėms pasirenka šiuos spektaklius.

 

       Ar trupė turi savo mėgstamą šalį, kur su džiaugsmu važiuojate gastrolių, netgi laukiate išvykos?

 

       Pastaruoju metu važinėjome po Korėją ir Kiniją. Praktiškai kiekvienais metais vykstame, tik šiemet važiuojame ne į Rytus, o į Vakarus ­– dviem mėnesiams į Vokietija, Austrija, du kartus važiuosime į Ispaniją. Pavasarį planuojame aplankyti Italiją. Kiekviena šalis turi savą, tik jai būdingą koloritą. Todėl sunku ką tai vieną išskirti, visur įdomu. Juolab, jei tai šalis, kurioje yra geri teatrai, teatruose geros sąlygos, scena, besidomintis, palankiai priimantis spektaklius žiūrovas. Per savo darbo metus apvažiavau daugiau nei pusę pasaulio, nesigailiu nei dėl vienos šalies, kurioje buvau.

 

       Koks solistų sąstatas šoko balete „Spartakas“ Vilniuje?

 

       Mums Vilnius pažįstamas ir draugiškas miestas. Buvo laikas, kai atvažiuodavau į Vilnių kartą per du mėnesius šokti spektakliuose. Šiuo metu beveik kasmet atvažiuojame į Vilnių su spektakliais. Mūsų baleto trupei tai malonios, bet ir atsakingos išvykos. Manau, kad vienas iš geriausių sąstatų šoka „Spartaką“ Vilniuje, o iš viso šį spektaklį šoka trys sąstatai. Vilniuje Frygiją šoko nusipelniusi Baltarusijos artistė Liudmila Kudriavceva, žinoma baltarusių balerina; Spartakas – Antonas Kravčenko, jis 10 dienų iki „Spartako” Vilniuje šoko Solorą “Bajaderėje“, Krasą šoka Jurijus Kovalevas, labai įdomus artistas. Taigi verta šį spektaklį pamatyti.

 

Ar „Spartakas“ atnaujinamas?

 

       Kategoriškai ne, neatnaujinamas. Spektaklio premjeroje šokau 1980 m. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, tai nekintantis ir nekeičiamas meno kūrinys. Jei natose nėra interperetacijai numatyta vietos, jokių interpretacijų ir negali būti. „Spartakas“ turi libretą, yra muzikos natos ir niekas nekeičiama. Be abejo, norinčių pakeisti ką nors netrūksta, tačiau aš šito jokiais būdais neleidžiu. Visus spektaklius saugome tokius, kokie jie buvo pastatyti. Rodome be jokių pakeitimų.

 

       Jūsų manymu, „Spartako“ siužeto tema aktuali šiandienos kontekste? Siužetas persmelktas istoriniu heroizmu, spektaklį galima įvardinti netgi monumentaliu.

 

       Tema aktuali visada – tai kova už laisvę. Kova su blogiu, kova už asmens laisvę. Tai buvo, yra ir bus. Kovos už laisvę tema daugiau ar mažiau, bet artima kiekvienam žmogui pasaulyje. Puiki A. Chačiaturiano muzika. Mano akimis žiūrint, spektaklio pastatymas įdomus ir talentingas, gera Jevgenijaus Lisikovo scenografija. Gaila, tačiau dėl scenos dydžio negalime atvežti visos scenografiją į Lietivos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną. Atsivežėme apie du trečdalius. Atkreipkite dėmesį, „Spartaką“ retai šoka ne dėl to kad, neįdomus spektaklis, o dėl jo atlikimo sudėtingumo. „Spartaką“ vadinu vyrų „Gulbių ežeru“. Spektakliui reikia daug baleto šokėjų –spektaklis sudėtingas, reikalaujantis gero fizinio pasirengimo. Pagrindinai tris veiksmus šoka vyrai.

 

       „Spartakas“ rodytas š.m. spalio 29 dieną sulaukė anšlago.

 

       Buvau tuo tikras, nes kaskart mūsų teatras Vilniuje sulaukiame anšlago.

 

       Ar yra galimybė vėl pamatyti Jus Vilniuje?

 

       Viskas priklauso nuo Vilniaus pusės, Baltarusijos pusės, ypač Baltarusijos ambasados. Jei tik turėtume savo grafike laisvo laiko ir tuo metu mums pasiūlytų atvažiuoti į Vilnių, visuomet mielai tokį kvietimą priimčiau. Turiu daug draugų Vilniuje: šiame teatre, Vilniaus mieste. Anksčiau dažnai lankydavausi Vilniuje, ir dabar gan dažnai atvažiuoju. Turiu draugų, bičiulių, kurie atvažiuoja į Minską, aš juos lankau Vilniuje. Atvažiuoti į Vilnių man malonus įvykis, manau, kad visiems baleto artistams taip pat.

 

       Ačiū už pokalbį

 

Su Baltarusijos didžiojo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto trupės meno vadovu Jurijum Trojanu kalbėjo Božena Gudalevič.