Šių metų gegužės mėnesį „Naujojo Baltijos šokio“ festivalyje Vilniuje bei tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Aura‘21“ Kaune rugsėjo 23 d. vakarą šokio teatras „Aura“, choreografė Birutė Letukaitė, pristatė savo valandos trukmės naujausią spektaklį „Medėjos“. Premjeros Vilniuje ir Kaune skyrėsi. Be abejo, tokie techniniai nesklandumai, kaip apšvietimo pulto „sprogimas“ ir su tuo susijęs spektaklio vėlavimas, tik sudarė prielaidą žiūrovams pamatyti choreografės organizacines savybes. Skirtumas pasirodė spektaklio metu: žudynių kraujo scena Kaune nebuvo rodoma, dažnesnis bei raiškesnis pasirodė soprano, Medėjos vaidmens atlikėjos Skaidros Jančaitės vokalas, spektaklio mantra tapę šių dienų jaunos moters anglų kalba raiškiau tariami žodžiai, kad yra laiminga tuomet, kai vyrą „padaro“ laimingu.

        Būtent „padaro“, nes pasikeičia ir balso tembras: XXI a. moteris – jau pasiekusi lygiavertės vyro partnerės poziciją, t.y. girdimas jos ramus, įtaigus, racionalus balsas, kuriuo svarstomas užsimezgusios gyvybės likimas – argi ne pliusų ir minusų sąrašo sudarymą nagrinėjant labai svarbią sau situaciją arba santykį su vyru dažna moteris išgirsta patarime konstruktyviai žvelgti į problemines situacijas? Ir apsisprendime lemtingą vietą užima skaičiai, jei daugiau minusų – tai embrionas žudomas, jei daugiau pliusų – embrionas išauga į vaiką, kuris vyrui ir moteriai tampa laimės šaltiniu. Balso tembras kinta, jau byloja apie valdingumą, pyktį, jau pasiektas emocinis išsekimas. Nejaugi vyras, net jai ir išpildžius jo norą – nužudytas dar negimęs vaikas, vis tiek su ja nelaimingas? Šiuolaikinės moteris abortus atlieka po racionalių svarstymų, ir nors spektaklio žudymo kraujo ir jo plovimą scena buvo tik Vilniuje, tai nė kiek nesumažino B. Letukaitės „Medėjų“ pagrindinės emocionalios, aistringos reakcijos, kuria perteikiama samprata, kad tai – ne medicininė vaisiaus šalinimo operacija (maža kas šalinama ar pridedama po medikų manipuliacijų), o išgyvenamas žudymas. Ir jei trumpam atidėtume į šalį medikų, teisininkų ar politikų požiūrį į dar negimusius vaikus, jų žudymą, o sektume choreografe, - šokio spektaklyje į šiukšliadėžę išmetami negimę vaikai, ir pagrindinis dėmesys sutelkiamas į moterį, jos jausminius išgyvenimus. Kas šiuolaikinei moteriai, anot šokio kūrinio autorės, yra vaiko žudymo priežastimi? Spektaklio kulminacijos momente pasigendama aiškumo.

        Ar tai būtų rudeninis Kaunas, ar pavasarinis Vilnius, bibliotekinė dulkėta Antika, vaikų žudymo tema neatskiriama ne tik nuo šiandieninio santykių tarp vyro ir moters konteksto, šių santykių arba karjeros įkaitais tapusių vaikų. Šių dienų emancipuota moteris savo egoizmu prilygsta vyrui. Tokia tematika kurtas šokio spektaklis, kuriam pasirinktas „Medėjos“ pavadinimas, neatskiriamas nuo Medėjos mito. Pirmiausia interpretacija nukreipia į šaltinį.

        Nors nemažai Antikos autorių Medėjos mitą perteikdavo savaip, iki mūsų laikų yra išlikę Euripido ir Senekos Medėjos dramos. Euripido tragedijoje (B. Letukaitė spektaklio pristatyme cituoja Euripido veikalą) Medėja nužudė savo vaikus ir vyro Jasono naująją nuotaką dėl jo išdavystės. Juk šį vyrą ji pasirinko priešinantis jos tėvui, su Jasonu pabėgo iš gimtųjų namų, tremtyje gimdė jo vaikus. Taip pat ir Seneka aprašo Medėją kaip nuoseklią keršytoją, apakintą keršto tiek, kad nužudo arba paaukoja dievams savo sūnus, ir nesigailinčia dėl savo poelgio. Literatūros mokslo daktarės J. Dikmonienės darbe, kuriame nagrinėjama „Medėja“, aptikau „pykčio aistros“ apibrėžtį. Taip, dėl aistros, ir ypač pykčio aistros, moteris žudo ir B. Letukaitės „Medėjose“.

       Kuomet Medėja su vyru buvo ištremti į Korintą, Jasonas jau būdamas dviejų sūnų tėvu, nusprendė vesti Korinto valdovo dukterį Glaukę. O juk meilę Jasonui sužadino jį saugoję dievai. Nejaugi jie nebesaugojo Jasono, o gal sąmoningai leido Jasonui mirti nuo Medėjos rankos? Arba jų sužadinta meilė, patyrusi išdavystę, transformavosi į kerštą? Ir dievai, tarsi rodydami savą galią bei pasirinkimo nepajudinamumą, žudo bei nebyliai šaukiasi vaikų aukos.

       Taip pat išlikęs mitas, pasakojantis, kad Medėjos abu sūnūs buvo nužudyti keršto vedinų korintiečių, kai ši juos paliko besimeldžiančius prie altoriaus. O Medėjos gyvenimą ir toliau lydėjo žudymai, siekiant valdžios, kol  pomirtinio gyvenimo Palaimingose salose Medėja tapo Achilo žmona.

       Kurią interpretaciją beskaitytume, Antikos Medėjos mite moteris santykiuose su vyru, su aplinkiniais, vadovaujasi pykčio aistra, yra valdinga, o žudymas jai – viso labo instrumentas, o ne sakralus gyvybės atėmimo veiksmas. Taigi, sekant mito žodžiu, Medėja – tai moteris, vedina keršto jausmo ją išdavusiam vyrui, žudanti savo vaikus arba paliekanti meldžiančius dievų pasigailėjimo, tačiau korintiečių nužudytus.        

       Šių dienų medėjos – kas jos? Kurį mito variantą skaitė mokyklose? Dažnesnė perpasakos mitą, kuriame Medėja nužudo ją išdavusį vyrą ir nuo šio vyro gimdytus sūnus. Tiek stiprūs buvo Jasoną saugojusių dievų sužadinti jausmai, tiek negailestingas dievų verdiktas išdavystės atveju. Dar dažna jauna moteris kalbės apie Medėjos kompleksą, kai vaikai nužudomi keršijant vyrui. Ar jos dar įsčiose esančią gyvybę tapatina su jau gimusiu vaiku? Ar abortą prilygina gimusio vaiko žudymui? O kokia priežastimi įvardys aborto atlikimą arba jau gimusio vaiko žudymą? Šiuolaikinė moteris ras begalę skiriamųjų ženklų tarp moters įsčiose esančio vaiko ir jau gimusio vaiko. O gimusio vaiko žudymo priežastimi greičiau įvardins pogimdyminę depresiją, o ne kerštą vyrui.  Iš tiesų, sunku būtų taip iš karto prisiminti kriminalinių įvykių laikraščio skiltyje aprašyta atvejį, kuomet nužudžiusio vaikus moters motyvu būtų įvardinta vyro išdavystė.

        Taigi kiek šio choreografinio kūrinio koncepcija paveiki? Jei paveikumą arba įtaigą matuotume atsparumu kritikai, tai pasirinktas „Medėjų“ pavadinimas, choreografės perteikta spektakliu Medėjos mito samprata ir nėštumo nutraukimas, vaikų žudymas šiandienos kontekste, neturi plieninės uždangos nuo kritikos. Didesniam paveikumui, atkreipiant dėmesį į negimusių kūdikių žudymą, pasitelkiant šokio spektaklį (nes būtent toks kilnus tikslas yra iškeliamas), manau, tam labiau pasitarnautų, kad ir „Medėjų“ dalinamame lankstinuke prieš spektaklį aprašas susidėtų ne vien iš statistikos eilutės, pagražintos Euripido eilėmis, bet Medėjos mito inspiruotų choreografės minčių. Mažų mažiausiai reikia paaiškinimo, kad autorei šių dienų Medėja yra ne vien gimusio vaiko ar vaikų žudikė, bet ir padariusi abortą moteris. Šios eilutės žiūrovą nukreiptų į spektaklio metu matomų moters išgyvenimų priežasčių paiešką. O kaip jau minėta, (ne)gimusio vaiko žudymo priežastys šiame spektaklyje liko paslėptos po ryškiomis Medėjos emocijomis, kurios lydėjo gyvybės atėmimo veiksmą.   

         Kita vertus, žodis Medėja, Medėjos mitas, yra labai populiarus, taigi atkreipti žiūrovo dėmesį tuo kas plačiajai publikai yra pažįstama, be abejo, lengviau. Jau minėtas stiprus S. Jančaitės vokalas, originalios scenos su sutrumpintomis rankomis, atlikėjų gerai įvaldytas kontaktinis šokis, spektaklio emocionalumas abejingų nepalieka.   

Božena Gudalevič 

Dmitrijaus Matvejevo ir Vladimiro Lupovskojaus  nuotr.