Daugiau informacijos apie dėstytoją:

Šokėja ir pedagogė Annemari Autere gimė Norvegijoje, tačiau šiuo metu gyvena ir dirba Prancūzijoje. Klasikinio baleto pagrindus ji įgavo Irja Koskineno ir Klauso Salino Helsinkyje (Suomija), ketverius metus papildomai mokėsi St. Gallen teatro Baleto mokykloje Šveicarijoje. Grįžusi į Norvegiją, 1966 m., ėmė mokytis Norvegijos operos ir baleto mokykloje.

Autere mokėsi pas labai įvairius dėstytojus: Marita Ståhlberg, Serge Golovine, Gilbert Meyer, Raymond Franchetti, Gerd Larsen, Frank Schauffuss ir Olga Evreinoff. Vėliau susidomėjo pantomima ir šio meno mokėsi pas H. Tomasewski, Moni Yakim ir garsųjį Jacques‘ą Lecoqą.

Nuo 1969 Autere tapo Norvegijos nacionalinio baleto trupės nare ir šoko ne tik klasikinį repertuarą, bet ir Georgeʼo Balanchineʼo, Fredrico Ashtono, Flemmingo Flinto, Glenno Tetley, Birgitos Cullberg, Matso Eko ir kitų pastatymuose, kartu su šia trupe šoko Norvegijos, Suomijos, Vidurio Europos ir Jungtinių Amerikos valstijų scenose. 1974 m. Švedijos karališkasis baletas pakvietė ją gastrolėms JAV ir Kanadoje. Norvegijos Nacionalinio baleto trupę ji paliko 1983-siais ir ėmė dirbti kaip nepriklausoma šokėja, choreografė ir pedagogė. 

Annemari Auter. Jacques Alary nuotrauka.

Nuo 1987 m. Autere gyvena Prancūzijoje ir dėsto Nicos Sophios Antipolis universiteto Menų fakulteto Šokio katedroje, vadovauja 1996 m. įkurtai šokio trupei „Ariel", kurioje plėtoja savito stiliaus šokį, paremtą improvizacija pagal poeziją. 

Autere sukūrė savitą baleto mokymo metodą, kurį pagaliau patentavo kaip Balletbodylogic: besiremdama paties kūno logika, ji teigia jog technika tėra tik mechanika ir priklauso vien nuo pagrindinių raumenų. Šį metodą ji yra pristačiusi ADF (Amerikos šokio festivalyje), Teksaso universitete, Ohajo valstybiniame universitete, Norvegijos operos ir baleto mokykloje, taip pat Tarptautinės šokio medicinos ir mokslo asociacijos (International Association for Dance Medicine and Science, IADMS), Šiaurės šokio tyrimų forumo (Nordic Forum for Dance Research, NOFOD) ir Vokietijos šokio medicinos (Tanz Medicine Deutschland, TaMeD) tarptautinėse konferencijose.  

MOKYMAI

„Balletbodylogic“ principai (atviras lygis)

Annemari Autere teigia, jog jei remiamasi individualia kūno logika, šokti - net ir baletą - gali būti lengva ir tam neprireiks jokių pastangų. Ji yra įsitikinusi, jog šokio technika tėra mechanika ir priklauso vien nuo pagrindinių raumenų. Autere siūlo paprastus pratimus, kurie šokėjams leidžia apšilti ir suprasti svarbiausiųjų raumenų svarbą sceninio šokio technikoms. 

Siekdama kokybės, o ne kiekybės Autere sukūrė savitą metodą, besiremiantį specialiais mankštinimuisi prieš baleto pamokas skirtais pratimais su guminiais kamuoliais ir juostomis. Praplėtus tarpus tarp sąnarių, padidėja ir judesio potencialas. „Balletbodylogic" pamokose siekiama sąmoningai sekti natūralias kūno judėjimo kryptis, leisti pusiausvyrai „pačiai pasirūpinti savimi", pagerinti natūralaus stuburo kvėpavimo kokybę, palengvinti šuolius, sutelkti dėmesį ties nesibaigiančiomis energijos linijomis. Netrukus techniką galima pamiršti ir vietą užleisti meninei raiškai, kuri per emocinę ir neuromuskuliarinę sistemą yra tiesiogiai susijusi su pagrindiniais  raumenimis. 

Pamokų laikas:

10:00 - 11:30

Kurso kaina: 120 Lt

Vienos pamokos kaina: 30 Lt 

Baletas pagal „Balletbodylogic“ (atviras lygis)

Šis seminaras siūlo specialius pratimus, padedančius suvokti pagrindinės raumenų grupės svarbą vertikaliai kūno struktūrai balete. Pagrindinis dėmesys čia sutelkiamas į atsispyrimą gravitacijai. 

Dažnai sąmoningai nesuvokiame to, kas vyksta išsitiesusiame kūne. Tokių terminų kaip „prailgintas stuburas", „įsivaizduokite, kad galva yra balionas" ir pan. dėka siūloma atsispyrimo nuo žemės idėja, primenanti Barono Münchhauseno žygius, sukuria begalę neproduktyvių įpročių. Prieštaraudami natūraliems gravitacijos dėsniams, jie skatina bergždžias pagalbinių raumenų pastangas ir suvaržo pagrindinės raumenų grupės darbą, raumenys išrikiuojami pagal centrinę kūno liniją. Tam, kad atrastume vertikalią liniją tarp žemės ir dangaus, su visomis kreivėmis ir spiralėmis, turime išmokti atsipalaiduoti ir leisti kaulams nusėsti ir kebėti taip, kaip siūlė Mabelis Toddas. Tik tuomet galima išmokti pasinaudoti atsispyrimo žemės traukai „stebuklu". 

Fizinė kūno struktūra, vertikalumas ir pusiausvyra tampa nereikalaujančiomis pastangų, kai pagrindinė raumenų grupė „pasirūpina" šokio technika. Šokėjai daug rečiau susižeidžia, kai stiprūs pagrindiniai raumenys suteikia reikiamą atramą staigiems šokio judesiams. 

Nuo pat baleto atsiradimo buvo ieškoma slaptų kelių šokėjo kūno „žemėlapyje". Evoliucija - į gera tai ar į bloga - nuolat meta naujus iššūkius šokėjams ir jų pedagogams. Pastarųjų kelių kartų baleto šokėjai patyrė kur kas didesnes transformacijas nei jų pirmtakai per visą baleto istoriją. Nuo šokio, sekusio natūralaus kūno judėjimo kryptimis, kuriam buvo reikalingas „paprastas" kūnas iki plonučių „barbių", kurių pareikalavo šeštasis dešimtmetis. Nepaprasto lankstumo, pritrenkiančių kelčių ir neįtikėtino ilgumo kojų šiuolaikiniai baleto šokėjai daugybę judesių valdo nepakartojamai tiksliai - jų dėstytojai ir pirmtakai apie tai negalėjo nė svajoti. Padėti naujajai kartai pasiekti reikiamos meistrystės, remtis vien asmeniniais metodais ir patirtimi jau nebepakanka. Išlenkti keliai ir nepaprastos keltys dėstytojams gali sukelti problemų su kuriomis iki šiol jiems neteko susidurti. Dar vienas iššūkis - dirbančiosios kojos judinimas aplink ausis Sylvie Guillem devintajame dešimtmetyje įtvirtintu stiliumi. Tai pakeitė dirbančiosios kojos išvertimo dėstymo būdą: dabar reikalaujama labiau atsižvelgti į paties kūno judėjimo logiką, o tai atskleidžia daugybę nesėkmingų baleto mokymo raidos etapų. 

Priimami kaip aksiomos, tokie judesiai kaip kulnų stūmimas į priekį, priverstinis išsitiesimas, militaristinė stuburo pozicija, stiebimasis - visi jie tapo „korekcijomis", kurios, užsiklojusios tradicijos dulkėmis, priimamos kaip nenuginčijami faktai. Tačiau užtenka pasižiūrėti filmus ir nuotraukas iš tų laikų, kai šoko mūsų močiutės, kad suprastume, kaip stipriai pasikeitė baletas. 

Mūsų santykiai su gravitacija formuoja mūsų fizinius ir fiziologinius santykius su savimi pačiais ir aplinka. Ankstyvas baleto mokymas suformuoja kaulus ir sąnarius pagal savo poreikius. Kaulų ir raumenų išilginimo gali ir neužtekti tam, kad iš anties padarytume gulbę, tačiau to pakanka ančiai ilgomis kojomis, na, bent jau taip atrodys kitai ančiai... Žinoma, nėra nieko bloga, jei tarp sąnariu sukuriami didesni tarpai, priešingai tam, kai vaikams liepiama stumti kulnus pirmyn... Sąmoningai atspiriant traukos jėgai, ko bus mokomasi, kūnas išsidėsto pagal individualią kūno logiką ir netaisyklinga laikysena pranyksta. 

Tyrinėdami skirtingas kūno dalis, kurias galima pasitelkti siekiant atsispirti gravitacijai, turėtume nepamiršti, jog jos tėra visumos dalys ir pasikeitimai vyksta visoje raumenų grandinėje. Tačiau prieš aiškiau suvokdami visumą, turime atskirai suvokti visus komponentus. Suprasdami, kaip pėdos atsispiria nuo grindų, galime dėmesį sutelkti į tai, kaip tai paveikia kelius. Tuomet galime mokytis atsispirti nuo šlaunikaulio viršaus, naudodami 6 gilius dubens sąnarių pasukimus „surikiuojančius" dubenį (6 gilūs dubens sąnarių pasukimai taip pat padeda pasistiebti ant pirštų galų ir išvertimui. Trys pagrindinės baleto problemos gali būti išspręstos remiantis viena koncepcija, tik vieno pratimo dėka!). Tuomet atsispiriant nuo kryžkaulio priešpriešai klubikauliui, išsitiesina stuburas. O atsispyrimo trečiuoju juosmens slanksteliu gali pakakti viršutinės kūno dalies išlyginimui (ir permesti kūno svorį į priekį). Stumdami pakaušinį kaulą nuo kaklo, ištiesinsime galvą. Tik tuomet, kai visa tai įsisąmoninama kūno atmintyje, galima mokytis naudotis kūno galimybėmis išilgėti ir stengtis viršugalviais pasiekti dangų. 

Vizualiai įsivaizduojant minėtas diafragmas keičiasi kūno suvokimas ir tai yra dar vienas būdu suprasti kūno raumeninį ir struktūrinį elastingumą. Tai ypač akivaizdu, jei kalbėsime apie stuburą, kurio „armonikos" funkcija atskleidžia kreives ir spirales, o juk jomis remiasi statmena pozicija. Natūralaus elastingumo ugdymas gali tarnauti kaip atsakas į trečiąjį Newtono jėgos dėsnį teigiantį, jog veiksmo jėga - lygi atoveiksmio jėgai. 

Teoriškai žinoti, kas vyksta kūne, labai pravartu mokantis įvaldyti konkrečią techniką. Tačiau be realios patirties, tai ir lieka tik teorija. Šis seminaras siūlo išmėginti specialius pratimus, kurie išmokys kaip atsispiriant gravitacijai, išdėstyti kūną, remiantis jo paties logika ir mėgautis pastangų nereikalaujančia technika.  

Pamokų laikas:

11:45 - 13:15

Kurso kaina: 120 Lt

Vienos pamokos kaina: 30 Lt